teisumas

teisùmas sm. (2) K, Rtr, Š, K.Būg, DŽ, KŽ; LL178, L → teisus: 1. BŽ611 Teisumas yra teisingumo, garbumo ir dorumo apraiška FT. Teisumas bus stiprybė mano visumet Vd. Ne tau svarstyti, juokdary nelemtas, apie žmonių teisumą ir jų darbus J.Gruš. Ydų neturėjimas, teisùmas BŽ20. ║ Jo teisùmas ir nepaperkamumas NdŽ. Melskimeg visi V[iešpatį] Jėzų Christų, idant mus apsaugotų… nuog neteisùmo Piloto DP167. Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo Ev. Su syla išveržiame [svetimą turtą] su didžiu apsunkinimu artimo mūsų ir pažeidimu visokios meilės ir teisumo krikščioniško DP126. Jokūbas š[ventas] [liežuvį]… pasauliu neteisùmo vadina DP28. ║ VĮ Pagal teisę ir teisùmą NdŽ. 2. NdŽ, DŽ¹ Jei žmogus įsitikinęs savo teisumu, neturi nusileisti neteisingiems reikalavimams rš. Regėdama romumą ir nekaltumą V[iešpaties] ir neteisùmą žydų prieš Jį…, palaimino drauge ir motiną, ir sūnų DP121. 3. Sut bažn. (su neiginiu) poelgis, neatitinkantis tikėjimo reikalavimų, kaltė, nuodėmė: Ir išrinks ižg karalystės Jo visus papiktinimus ir tuos, kurie daro neteisùmą DP83. Jisai… ižplaktas yra drin neteisùmų mūsų DP105. 4. → teisus 6: Vesk mane bei pats vadžioki žodžio tavo teisumu APhVII96. 5. BŽ217 (su neiginiu) melagingumas. 6. → teisus 10: Rado raštus, kuriuose kožnas žodis rodė teisumą vyrui savo I.